Lions Clubs

Laimutė Šulinskienė


Laimutė Šulinskienė – LIONS valdybos narė, Pajūrio zonos vadovė
 
„Su privačiu asmeniu nekalbėtų, o LIONS vardas atveria duris“
 

Kiek metų dalyvaujate LIONS veikloje? 

Oficialiai Jurbarko LIONS klubo nare esu 2 metus, pakeičiau ilgametį LIONS narį, savo vyrą a.a. Raimundą Šulinską. Jis buvo gydytojas higienistas, dirbo savivaldybėje, itin organizuotas žmogus. LIONS nariu jis buvo nuo 1999 metų, tad ir aš kartu jau 19 metų dalyvauju šioje visuomeninėje veikloje.

Jurbarko LIONS klubas yra vienas pirmųjų Lietuvoje, veikia nuo 1997 metų. Mūsų krikštatėviai – Danijos Bogensės LIONS klubo nariai – supažindino mus ir įkvėpė dalyvauti bendrame LIONS judėjime. Su Danijos ir dviem Norvegijos klubais iki šiol aktyviai bendradarbiaujame, didelę dalį mūsų sumanymų galime įgyvendinti jų finansinės paramos dėka.

Kas jus motyvuoja tęsti LIONS veiklą?

Noriu tęsti pradėtus labdaringus darbus. Didžiausias mūsų turtas yra laikas, o mano vaikai jau suaugę, nebereikia rūpintis šeima, tad galiu savo laiką pašvęsti kitiems – rūpintis vargstančiais, sergančiais.

Padaryti nors vieną žmogų laimingą irgi yra vertinga.

Kas jums labiausia patinka LIONS veikloje?

Labiausiai patinka nuolatiniai idėjų mainai – tiek tarp Jurbarko klubo narių, tiek su kitais LIONS klubais. Pavyzdžiui, naujausias mano įkvėpimas – Kėdainių LIONS klubo projektas „Stoties biblioteka“. Įspūdingai veikiantis sumanymas, žmonės noriai suneša knygas ir visi keliaujantieji gali jas skaityti.

Kokį poveikį dalyvavimams LIONS veikloje daro jums kaip asmenybei?

Taurina sielą, o tuomet sveiksta ir kūnas. Visa tai daro žmogų laimingą.

Kaip paaiškintumėte nepažįstamajam - kas yra LIONS, kuo ši organizacija užsiima, kokie žmonės gali tapti LIONS nariais?

LIONS yra labdaringa visuomeninė organizacija, kurios nariu gali tapti kiekvienas sąžiningas žmogus, pasišvenčiantis labdaringai veiklai, pasižymintis nepriekaištinga reputacija ir turintis ilgalaikio klubo nario rekomendaciją.

LIONS klubams reikia entuziastingų, organizuotų žmonių. Dabar mūsų klube 19 narių ir visi tikrai stiprūs, turi idėjų ir polėkio. Mūsų prezidentė Audronė Balčiūnienė – jauna, entuziastinga moteris, Neįgaliųjų centro direktorė. Kiti nariai – verslininkai, mokytojai, bankų darbuotojai, medikai, teisininkai – mūsų klubas autoritetingas ir brandus. Siekiame išlaikyti aukštą tonusą Jurbarko rajone ir pritraukti daugiau aktyvių žmonių.

Už ką esate atsakinga 2018-2019 m. LIONS valdyboje?

Buvau atsakinga už Kauno, o šios kadencijos valdyboje – už Pajūrio zoną, kuriai priklauso du Palangos, du Klaipėdos, Nidos, Plungės ir Telšių LIONS klubai.

Mano vaidmuo – apjungti tuos klubus, užtikrinti idėjų sklaidą tarp jų. Jei kuris klubas apsnūsta, mes kaip generatoriai – pajudiname, suaktyviname. Bet Žemaitija – kieta, ten apsnūdusių klubų nėra, jie organizuoti ir inovatyvūs.

Organizuosiu bendrus Pajūrio zonos klubų forumus, pasitarimus, pagal poreikį rinksimės su visais valdybos nariais. Būdami valdyboje LIONS veiklą planuojame nebe savo rajono, o nacionaliniu mastu.

Kas būdinga LIONS veiklai būtent Jurbarke?

Nuoširdžiausiai esame padirbėję kartu su užsienio LIONS klubais. Kai Lietuvos medicinos įstaigoms buvo sunkūs metai (abu su vyru dirbdami medicinos srityje matėme tai iš vidaus), su užsienio LIONS klubų pagalba parėmėme Jurbarko ligoninę inventoriumi – gavome dovanų kelis greitosios pagalbos automobilius.
 
Kviečiame Jurbarko rajono vaikus dalyvauti mainų programose. Kasmet maždaug keturi rajono vaikai – kalbantys angliškai ir organizuoti – vyksta į Norvegiją ir kitas šalis, kur praplečia akiratį, lavina bendravimo įgūdžius, atsikrato užsienio kalbos barjero, domisi edukacine programa.

2004 metais mano vyras buvo klubo prezidentas ir kartu su Jolita Lapėniene Jurbarke suorganizavome tarptautinę jaunimo stovyklą – tuo metu tai buvo naujovė. Atvyko vaikai iš 30 šalių – jiems taip patiko mūsų šalis ir mūsų jaunimas, kad ir po 10-15 metų susirašinėjimas tęsiasi. Lankėmės Nidoje, Vilniuje, porai dienų vaikus apgyvendinome karinėje bazėje. Kariškiai davė vaikams pašaudyti. Pamenu, kad šveicarė ypač taikliai šaudė ir išsiaiškinome, kad šveicarai turi šeštadienines šaudymo mokyklas. Japonai atsivežė savo maistą, nes bijojo, Lietuvoje maistas bus radioaktyvus. Vakarais vaikai susirinkdavo į mūsų namo kiemą, savo meninėmis improvizacijomis papuošė namą, miestą.

Be stovyklų, apjungiame jurbarkiečius – rengiame labdaros vakarus ir kviečiame juos prisidėti. Ieškome vaikų, kurie turi regėjimo, sveikatos sutrikimų, teikiame jiems vienkartinę ar ilgalaikę pagalbą.

Bene reikšmingiausias Jurbarko LIONS klubo renginys – tradiciniu tapęs Kalėdinis karavanas. Prikviečiame vaikų, jaunimo, šeimų iš Norvegijos ir kitų užsienio LIONS klubų, jie atvyksta su paruoštomis Kalėdinėmis dovanėlėmis ir mes visi kartu važiuojame ir aplankome sunkiai besiverčiančias šeimas ne iš socialinės rizikos grupių. Norvegai mums dėkoja, kad jų vaikams tai būna pamokomoji kelionė, nes jiems sunku suvokti, kad gali būti skurdžiai gyvenančių šeimų. Kalėdinio karavano dalyviai pripažįsta, kad ši kelionė skiepija jiems norą padėti kitiems. Tenka per laukus bristi pas šeimas. Norvegai net verkė pamatę, kokiomis sudėtingomis sąlygomis gyvena kai kurios šeimos. Tai mus irgi skatina pasitempti – mes patys turime stengtis dėl savo šalies žmonių.

Kitas ilgametis Jurbarko klubo projektas – „Padėkime vaikų akims matyti“. Jo metu suteikėme reikiamą pagalbą silpnai matančiai Raselei iš Raudonėnų, pasirūpinome 16-metės Sigutės buitimi, įrengėme krosį, kitiems vaikams dovanojome kompiuterį, vežimėlį – pagal konkretaus neįgalaus vaiko poreikį.

Paramos reikia daug kam, todėl klube mes balsuojame. Nebūtinai paremiame finansiškai. Kartais užtenka surasti tinkamą gydytoją. Kaip odontologijos įmonės savininkė su savo įmonės darbuotojais kasmet įsipareigoju keliems Jurbarko gyventojams nemokai protezuoti dantis.

Artimiausias mūsų planas – įkurti neįgaliųjų parką Jurbarke. Jau turime žemės sklypą, parko projektą. Norvegai suteiks visą sportinę įrangą - treniruoklius. Kiekvienas kraštas turės savo suolelį, medelį – parkas apjungs visą respubliką. Įnešiau pirmąjį 3000 eurų įnašą į parko fondą. Dar reikia daug darbo savo rankomis padaryti.

Kaip, jūsų žiniomis, LIONS organizacija yra išsivysčiusi pasaulyje, ką įdomaus pastebite įvairiose šalyse?

Įdomiausia mano tarptautinė patirtis – pasaulinis LIONS forumas Čikagoje, kuriame dalyvavau prieš 11 metų. Buvo ypač įdomu su kitais klubais keistis patirtimi apie labdaringą veiklą. Dalyvavome Čikagos gatvėse vykusioje LIONS eisenoje ir įsitikinau, kad užsienyje ši organizacija yra gerai žinoma, pripažįstama ir gerbiama.

Dalyvaujame pasaulinėse LIONS klubų mugėse, kur klubai perka vieni kitų prekes, o parsivežtus pinigėlius naudoja savo krašto reikmėms. Jaučiuosi taip, kad būdama užsienyje atstovauju ne tik konkrečiam LIONS klubui, bet atstovauju Lietuvai.

LIONS vardas atveria duris. Dažnai įgyvendindama projektus pastebiu, kad, jei nuvažiuočiau kaip privatus asmuo – niekas su manimi nekalbėtų, o nuvažiavus su LIONS vėliava – gerbia ir kalbasi.

 

Turite klausimų?

©

LIONS klubų asociacija
Adresas: Aguonų g. 7-6, Vilnius

Juridinio asmens kodas: 300082146

cs@lionsclubs.lt